Sukralozė

Sukralozė – dirbtinis saldiklis, išsiskiriantis iš kitų saldiklių, pavyzdžiui, sacharino, aspartamo, tuo, kad yra pagaminamas iš tikro cukraus, todėl skonis lieka labai panašus į cukraus. Sukralozė yra 600 kartų saldesnė nei cukrus (1). Sukralozės pranašumas, lyginant su kitais dirbtiniais saldikliais, yra tas, kad ji nesukelia kartaus poskonio burnoje. Europos Sąjungoje produktų etiketėse sukralozė yra ženklinama E955 maisto priedo numeriu.

Kur galime rasti sukralozės?

Kaip ir kitų saldiklių, sukralozės galime rasti dietiniuose gėrimuose, becukrėje kramtomojoje gumoje, jogurtuose, saldainiuose be cukraus, pusgaminiuose, įvariuose desertuose ir kitur. Taip pat ji randama ne tik maisto produktuose, bet ir dantų pastoje ar burnos skalavimo skystyje (1).

Sukralozės poveikis žmogaus organizmui

Sukralozė, kaip ir kiti saldikliai, neturintys kalorijų,  yra tinkama vartoti, siekiant sumažinti kūno svorį bei asmenims, sergantiems cukriniu diabetu. Nors keletas atliktų tyrimų parodė, kad sukralozė gali padidinti gliukozės ir insulino koncentracijas kraujyje žmonėms, kurie pastoviai nevartoja dirbtinių saldiklių (2), sukralozė nesukelia ryškių gliukozės koncentracijos „šuolių“, kuo pasižymi cukrus. Visgi, asmenų, kurie pastoviai vartoja dirbtinius saldiklius, organizme gliukozės koncentracijos pokyčiai, pradėjus vartoti sukralozę, nėra stebimi.
Geriausiai žinomas sukralozės pagrindu sukurtas saldiklio komercinis prekinis ženklas yra „Splenda“. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, nors pati sukralozė neturi kalorijų ir angliavandenių, „Splenda“ talpina savyje angliavandenių: gliukozės ir maltodekstrino, kurie padidina kalorijų kiekį (viename grame „Splenda“ saldiklyje yra iki 3,36 kalorijų) (1).
Aukštoje temperatūroje sukralozė skyla ir jos skilimo produktai yra linkę sąveikauti su kitais ingredientais, naudojamais kepiniuose. Vienas tyrimas parodė, kad kaitinant sukralozę su gliceroliu (junginiu, esančiu riebalų molekulėse), susidaro kenksmingos medžiagos – chloropropanoliai, galintys padidinti vėžio išsivystymo riziką (3). Nors trūksta daugiau tyrimų, patvirtinančių šį faktą, visgi, rekomenduojama naudoti kitus saldiklius kepant kepinius, jei numatoma kepti aukštesnėje nei 175°C temperatūroje (4).
Tyrimai su gyvūnais atskleidė, kad sukralozė turi neigiamos įtakos žarnyno bakterijų balansui. Buvo nustatyta, kad, vartojant sukralozę, reikšmingai sumažėja bifidobakterijų, laktobakterijų kiekis žiurkių žarnyne (5). Analogiškų tyrimų su žmonėmis literatūroje nėra, todėl vis dar neaišku, ar sukralozė daro tokią pačią įtaką ir žmonių žarnyno bakterijų balansui.

Ar saugu vartoti sukralozę?

Kadangi ilgalaikis sukralozės vartojimo poveikis organizmui nėra galutinai gerai ištirtas, kyla diskusijų dėl sukralozės neigiamos įtakos žarnyno bakterijų balansui, padidėjusios vėžio rizikos, įtakos gliukozės ir insulino koncentracijų pokyčiams kraujyje (6).

Kritiškai vertinti sukralozės vartojimo saugumą skatina kuo toliau, tuo sparčiau šia tema plėtojami moksliniai tyrimai. Ypač suklusti paskatino 2023 m. pavasarį paskelbtas S. S. Schiffman ir kitų autorių tyrimas, kuriame teigiama, kad sukralozės struktūrinis analogas ir metabolitas – sukralozės-6-acetatas – pasižymi genotoksiškumu ir klastogeniškumu (struktūrinių chromosomų anomalijų sukėlimu), susijusiu su deoksiribonukleorūgšties (DNR) molekulės skilimu (7). Iš ankstesnių tyrimų žinoma, kad nutrūkusios DNR grandinės vėlyvesnis pertvarkymas gali padidinti vėžinių ląstelių susidarymo riziką (8). Remiantis minėto tyrimo duomenimis, sukralozės-6-acetatas padidina genų, susijusių su uždegimu, oksidaciniu stresu ir vėžiu, ekspresiją. Taip pat tyrimas parodė, kad tiek sukralozė, tiek sukralozės-6-acetatas sutrikdo žarnyno gleivinės epitelio vientisumą in vitro, nesant žarnyno bakterijų poveikio (7).  Pralaidesnis negu įprastai žarnyno gleivinės sluoksnis sudaro sąlygas kenksmingoms medžiagoms: toksinams, bakterijoms ir kitoms medžiagoms, patekti į kraujotaką. Pakitęs pralaidumas gali sąlygoti pralaidaus žarnyno sindromo, susijusio su įvariomis patologijomis: dirgliosios žarnos sindromu, Krono liga, celiakija ir kitomis, vystymąsi (9). Taip pat nustatyta, kad sukralozės-6-acetatas inhibuoja citochromo P450 fermentų šeimos atstovus CYP1A2 ir CYP2C19, kurie metablizuoja tiek endogeninius, tiek egzogeninius junginius, galinčius sukelti neigiamą toksinį poveikį ląstelėms (7).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad minėtas tyrimas buvo atliktas ne su žmonėmis, o in vitro. Atliekant tyrimą buvo naudojamas unikalus žmogaus kamieninių ląstelių modelis, atkuriantis žmogaus žarnyno epitelį. Taip pat pagrindinė tiriamoji medžiaga buvo ne pati sukralozė, o sukralozės-6-acetatas, kuris sudaro iki 0,67 proc. prekyboje naudojamos sukralozės sudėties (7).

Visgi, remiantis naujausiais Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų administracijos (angl. U. S. Food and Drug Administration (FDA)) duomenimis, sukralozės, kaip dirbtinio saldiklio, naudojimas išlieka patvirtintas ir saugus, tačiau minėti tyrimo rezultatai skaitna ne tik tolimesnę mokslinių tyrimų, susijusių su sukraloze, plėtrą, bet ir nuolatinę pakartotinę sukralozės naudojimo reglamentų peržiūrą (10). 

Saugus suvartojamos sukralozės kiekis

Remiantis FDA pateikta informacija, priimtinas sukralozės dienos kiekis yra 5 mg/kg kūno svorio (11).

Literatūros sąrašas

1. What to Know About Sucralose. WebMD. Available from: https://www.webmd.com/diet/what-to-know-about-sucralose
2. Pepino MY, Tiemann CD, Patterson BW, Wice BM, Klein S. Sucralose affects glycemic and hormonal responses to an oral glucose load. Diabetes Care. 2013;36(9):2530–5.
3. Rahn A, Yaylayan VA. Thermal degradation of sucralose and its potential in generating chloropropanols in the presence of glycerol. Food Chem. 2010;118(1):56–61.
4. SciELO - Brazil - Thermal stability and thermal decomposition of sucralose. 2009. Available from: https://www.scielo.br/j/eq/a/rNWTJ3GrvkSKhvZpwTBnt7x/?lang=en
5. Abou-Donia MB, El-Masry EM, Abdel-Rahman AA, McLendon RE, Schiffman SS. Splenda alters gut microflora and increases intestinal p-glycoprotein and cytochrome p-450 in male rats. J Toxicol Environ Health A. 2008;71(21):1415–29.
6. Is Sucralose (Splenda) Good or Bad? Healthline. 2020. Available from: https://www.healthline.com/nutrition/sucralose-good-or-bad
7. Schiffman SS, Scholl EH, Furey TS, Nagle HT. Toxicological and pharmacokinetic properties of sucralose-6-acetate and its parent sucralose: in vitro screening assays. J Toxicol Environ Health Part B. 2023;0(0):1–35.
8. Rudy M. Fox News. Fox News; 2023. Byproduct of sucralose, a chemical in Splenda, found to cause “significant health effects” in new study. Available from: https://www.foxnews.com/health/sucralose-chemical-splenda-found-cause-significant-health-effects-new-study
9. Leaky gut syndrome: What it is, symptoms, and treatments. 2019. Available from: https://www.medicalnewstoday.com/articles/326117
10. Nutrition C for FS and A. Aspartame and Other Sweeteners in Food. FDA. 2023.  Available from: https://www.fda.gov/food/food-additives-petitions/aspartame-and-other-sweeteners-food
11. Everything You Need to Know About Sucralose. Food Insight. 2021. Available from: https://foodinsight.org/everything-you-need-to-know-about-sucralose/