Sacharinas

Sacharinas – vienas iš seniausių dirbtinių saldiklių, naudojamų saldinti maistą ir gėrimus daugiau nei 100 metų (1). Šis saldiklis yra išgaunamas laboratorijose oksiduojant tam tikras chemines medžiagas: o-tolueno sulfonamidą ar ftalio anhidridą. Kadangi sacharinas neturi kalorijų, angliavandenių, yra naudojamas kaip cukraus pakaitalas. Sacharinas 300–500 kartų saldesnis negu cukrus (1). Tai leidžia sunaudoti labai mažą kiekį sacharino, norint išgauti pakankamą saldumą. Europos Sąjungoje produktų etiketėse sacharinas yra ženklinamas E954 maisto priedo numeriu.

Kur galime rasti sacharino?

Sacharino galime rasti dietiniuose gaiviuosiuose gėrimuose, mažai kalorijų turinčiuose saldainiuose, sausainiuose, uogienėse, želė, kramtomojoje gumoje, padažuose ir kitur (1). Taip pat šis saldiklis randamas ir daugelyje vaistų, pavyzdžiui, aspirine, kuris yra dažnai vartojamas pacientų, sergančių koronarine širdies liga (2). Nenustebkite, kad sacharino galima aptikti ir dantų pastoje ar burnos skalavimo skystyje (1).

Ar saugu vartoti sachariną?

Įvairios sveikatos organizacijos: Pasaulio sveikatos organizacija (angl. World Health Organization), Europos maisto saugos tarnyba (angl. European Food Safety Authorithy (EFSA)), Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų administracija (angl. U. S. Food and Drug Administration (FDA)), pateikia vieningą nuomonę, kad vartoti sachariną yra saugu (1). Nors 1970 m., atlikus mokslinį tyrimą su žiurkėmis, kurio metu buvo padaryta išvada, kad sacharinas padidina šlapimo pūslės vėžio išsivystymo riziką žiurkėms (3), buvo suabejota sacharino vartojimo saugumu žmonėms, netgi keletas po to atliktų mokslinų tyrimų su žmonėmis paneigė šią teoriją ir įrodė, kad sacharinas nedidina vėžio išsivystymo rizikos žmonėms (4, 5).

Sacharino teigiamos ir neigiamos savybės

Nustatyta, kad sacharinas gali sukelti nemalonų, kartų poskonį burnoje (1). Dėl šios priežasties sacharinas dažnai yra sumaišomas su kitais saldikliais, pavyzdžiui, su aspartamu. Maisto gamintojai dažnai naudoja sachariną, kadangi šis cheminis junginys pasižymi stabilumu ir ilgu galiojimo laiku. Saugu vartoti sacharino netgi po kelių jo laikymo metų (1).

Sacharino nauda ir žala žmogaus organizmui

Remiantis FDA pateikta informacija, priimtinas sacharino dienos kiekis yra 5 mg/kg kūno svorio (1). Sacharino, kaip ir kitų, neturinčių kalorijų saldiklių, vartojimas vietoj cukraus padeda sumažinti kūno svorį ir apsaugo nuo nutukimo. Sacharinas dažnai rekomenduojamas asmenims, sergantiems cukriniu daibetu, kadangi nėra metabolizuojamas žmogaus organizme ir nedaro įtakos gliukozės koncentracijai kraujyje (1). Dauguma mokslinių tyrimų parodė, kad sacharinas nedaro reikšmingos įtakos gliukozės koncentracijai kraujyje nei sveikiems, nei sergantiems cukriniu diabetu žmonėms (6).
Pridėtinis cukrus ypač neigiamai veikia mūsų dantis, sukeldamas dantų ėduonį. Sacharinas, kaip ir kiti saldikliai, nėra fermentuojami bakterijų, esančių žmogaus burnoje, iki rūgščių, todėl nedidina dantų ėduonies rizikos (1).
Keletas tyrimų nustatė, kad sacharinas, kaip ir aspartamas bei sukralozė, gali sutrikdyti bakterijų balansą žarnyne. Tai gali sąlygoti uždegiminių žarnyno ligų, 2 tipo cukrinio diabeto ar nutukimo išsivystymo rizikos padidėjimą (7), tačiau tokių tyrimų rezultatų yra nedaug. Norint patvirtinti šią informaciją, reikėtų atlikti daugiau mokslinių tyrimų.

Literatūros sąrašas

1. Saccharine: What is it, Safety, and More. Healthline. 2019. Available from: https://www.healthline.com/nutrition/saccharin-good-or-bad
2. Saccharin (Inactive Ingredient). Drugs.com. 2021. Available from: https://www.drugs.com/inactive/saccharin-172.html
3. Price JM, Biava CG, Oser BL, Vogin EE, Steinfeld J, Ley HL. Bladder tumors in rats fed cyclohexylamine or high doses of a mixture of cyclamate and saccharin. Science. 1970;167(3921):1131–2.
4. Weihrauch MR, Diehl V. Artificial sweeteners--do they bear a carcinogenic risk? Ann Oncol Off J Eur Soc Med Oncol. 2004;15(10):1460–5.
5. Gallus S, Scotti L, Negri E, Talamini R, Franceschi S, Montella M, et al. Artificial sweeteners and cancer risk in a network of case-control studies. Ann Oncol Off J Eur Soc Med Oncol. 2007;18(1):40–4.
6. Bruyère O, Ahmed SH, Atlan C, Belegaud J, Bortolotti M, Canivenc-Lavier M-C, et al. Review of the nutritional benefits and risks related to intense sweeteners. Arch Public Health. 2015;73:41.
7. Walsh CJ, Guinane CM, O’Toole PW, Cotter PD. Beneficial modulation of the gut microbiota. FEBS Lett. 2014;588(22):4120–30.