Medus: ką naudinga apie jį žinoti?

Medus – natūralus saldiklis, kurį pagamina bitės iš augalų žieduose esančio nektaro. Turbūt kiekvienam iš mūsų teko girdėti apie medaus naudą žmogaus organizmui. Visgi, didžioji dalis informacijos apie medų yra perduodama iš kartos į kartą, remiantis žmonių patirtimi, o ne moksliniais įrodymais. Taigi, šio straipsnio tikslas – pateikti patikimais šaltiniais paremtą informaciją apie medaus naudą žmogaus organizmui, išsamiau supažindinti, kas yra medus, kokios jo savybės, vartojimo subtilybės, bei pateikti kitų įdomių faktų apie medų.

Medaus ypatybės

Medus – saldus, tąsus skystis, kurį iš nektaro pagamina bitės. Pagrindinės medaus sudedamosios dalys yra vanduo, angliavandeniai, kurių didžiąją dalį sudaro fruktozė ir gliukozė, mineralinės medžiagos (kalcis, geležis, natris, magnis, kalis ir kt.), vitaminai (vitaminas C, B grupės vitaminai ir kt.) bei fermentai (gliukozės oksidazė ir kt.) (1). Šviežias medus yra tirštas, tąsus, skaidrus, tačiau, bėgant laikui, sustandėja dėl natūralaus kristalizacijos proceso, kurį nulemia daug įvairių veiksnių, pavyzdžiui, medaus rūšis, jo laikymo sąlygos, oro sąlygos, kuomet buvo renkamas nektaras ir kt. Pagrindinis biocheminis veiksnys, lemiantis kristalizaciją, yra fruktozės ir gliukozės santykis bei gliukozės ir vandens santykis meduje (2). Didelis fruktozės ir gliukozės santykis bei mažas gliukozės ir vandens santykis sąlygoja lėtesnį kristalizacijos procesą. Pagrinde kristalizuojasi gliukozė ir sacharozė, o fruktozė išlieka skysta, todėl kuo daugiau meduje randama fruktozės, tuo ilgiau medus išlieka skystas ir tąsus. Kuomet didėja gliukozės koncentracija meduje, gliukozė tampa nebetirpi vandenyje ir tai pagreitina kristalizacijos procesą (2).
Išskiriama nemažai skirtingų medaus rūšių, priklausomai nuo to, iš kokių augalų bitės surenka nektarą. Vienos iš populiariausių rūšių Lietuvoje yra liepų, grikių, miško bei pavasarinis (rapsų, sodų) medus (3).
Medaus spalvą ir skonį taip pat lemia ne vienas veiksnys. Didelį vaidmenį vaidina medaus rūšis, sąlygota iš kokių augalų renkamas nektaras (pavyzdžiui, liepų medus dažniausiai būna šviesiai geltonas arba gintarinės spalvos, grikių medaus atspalviai varijuoja nuo tamsiai geltono su rusvu ar rausvu atspalviu iki tamsiai rudo ar  net juodo), bei metų laikas, kuomet buvo renkamas nektaras (pavyzdžiui, vasaros metu surinktas nektaras sąlygoja šviesesnę, gelsvesnę medaus spalvą, pastarasis medus pasižymi ir švelnesniu skoniu, priešingai negu iš rudenį surinkto nektaro pagamintas medus, kuris būna tamsesnis bei aštresnio skonio) (4).

Medaus nauda žmogaus organizmui

Laikui bėgant, šiuolaikinis mokslas randa vis daugiau įrodymų, patvirtinančių istorinę medaus naudą.
Neperdirbtas medus pasižymi antioksidaciniu poveikiu dėl meduje randamų natūralių antioksidantų (pavyzdžiui, vitamino C), kovojančių su laisvaisiais radikalais, kurie pažeidžia organizmo ląsteles ir prisideda prie senėjimo, vėžio bei lėtinių ligų vystymosi ir progresavimo (5). Pavyzdžiui, stebimas keleriopas teigiamas medaus poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai. Medus gali padėti sumažinti arterinį kraujo spaudimą, kurio padidėjimas yra reikšmingas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys (6). Toks medaus poveikis pasireiškia būtent dėl jame randamų antioksidantų. Kai kurios medaus rūšys turi beveik tiek pat antioksidantų, kiek jų galima rasti vaisiuose ar daržovėse (5). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad ir kokios rūšies medus būtų, daugiausia antioksidantų turi neperdirbtas medus. Taip pat yra įrodymų, pagrindžiančių, kad medus padeda normalizuoti kraujo plazmos cholesterolio koncentraciją, sumažindamas bendrojo ir mažo tankio lipoproteinų („blogojo“) cholesterolio koncentracijas bei padidindamas didelio tankio lipoproteinų („gerojo“) cholesterolio koncentraciją kraujo palzmoje (6).
Medus taip pat pasižymi antibakteriniu ir priešgrybeliniu poveikiu dėl jame vykstančios fermentinės gliukozės oksidacijos reakcijos, kurios metu išsiskiria vandenilio peroksidas, veikiantis dezinfekuojančiai (5).
Medus yra naudingas ir dėl priešuždegiminio poveikio. Žvelgiant biocheminiu lygiu, priešuždegimiškai medus veikia mažindamas edemą (tarpląstelinio skysčio susikaupimą audiniuose) bei kraujo plazmos uždegimą skatinančių citokinų (baltyminių medžiagų, koordinuojančių imunines reakcijas), tokių kaip IL-6, TNF-α ir kitų, gamybą (7).
2015 m. ir 2017 m. atliktos apžvalgos pateikė įrodymų, kad medus teigiamai veikia nudegimų gijimą bei paskatina žaizdų gijimą. Toks poveikis pasireiškia dėl dezinfekcinio medaus poveikio, sąlygoto meduje išsiskiriančio vandenilio peroksido, bei meduje randamo defensino baltymo, kuris veikia antibakteriškai ir skatina pažeistų audinių regeneraciją (5). Visgi, tiek nudegimai, tiek žaizdos būna labai įvairios, todėl sunku palyginti medaus ir kitų žaizdų bei nudegimų gydymo priemonių veikmingumą tarpusavyje, kadangi dauguma turimų įrodymų yra žemos arba labai žemos kokybės (8).
Medus pasižymi teigiamu poveikiu  mūsų virškinimo sistemai. Randama informacijos, kad medus sutrumpina viduriavimo trukmę, sergant bakterinės kilmės gastroenteritu (skrandžio ir plonojo žarnyno gleivinės uždegimu) (9). Visgi, tai pagrindžiančių įrodymų yra nedaug bei mokslinėje literatūroje jie pateikti gana seniai. Naujesni tyrimai kaip tik parodė, kad medus pasižymi švelniu vidurius laisvinančiu bei vidurių pūtimą mažinančiu poveikiais (10). Taip pat medus yra žinomas prebiotikas – maistinė gerųjų bakterijų, esančių žmogaus žarnyne, medžiaga, kuri yra svarbi, siekiant užtikrinti darnią žarnyno veiklą (5). Yra įrodymų, kad medus teigiamai prisideda prie Helicobacter pylori bakterijos, galinčios sukelti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę ar kitas ligas, eradikacijos (5).
Turbūt ne vienam iš mūsų peršalus vaikytėje teko ragauti močiutės sumaišytą medaus ir pieno kokteilį. Laikui bėgant, moksliniai įrodymai patvirtino, kad medus iš tikrųjų palengvina peršalimo, gerklės skausmo ir kosulio simptomatiką. 2012 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad medus yra efektyvesnis už placebo, malšinant vaikų naktinį kosulį. Po keleto metų atliktas dar vienas tyrimas, vertinęs minėtą pieno su medumi poveikį vaikų kosuliui, parodė, kad pastarasis metodas yra mažiausiai tiek pat veiksmingas, kiek bet kurie kiti du parduodami nereceptiniai vaistai kosuliui malšinti (8).
Randama ir dar daugiau teigiamų medaus poveikių žmogaus organizmui, pavyzdžiui, malšinant pykinimą, žagsėjimą, stresą, gydant miego, regos sutrikimus ir kt., tačiau jiems pagrįsti vis dar trūksta papildomų patikimų mokslinių įrodymų.  

Medus ar cukrus?

Turbūt ne kartą susimąstėme, ką naudingiau rinktis – cukrų ar medų?  Lyginant cukrų su medumi, pastarasis pranašesnis tuo, kad yra iki 1,5 karto saldesnis už cukrų, todėl prireikia mažesnio jo kiekio, norint pasiekti tokį patį saldumo lygį (5). Taip pat medaus sudėtyje yra kitų organizmui reikalingų medžiagų, pavyzdžiui, vitaminų ir mineralinių medžiagų, kurių nerasime cukruje (11). Cukrus yra aukštesnio glikeminio indekso produktas nei medus. Tai nulemia greitesnį gliukozės koncentracijos padidėjimą kraujyje (11). Visgi, medus yra kaloringesnis nei cukrus, todėl ypač atsakingai jį turėtų vartoti žmonės, turintys antsvorio ar viršsvorio, sergantys cukriniu diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis (5). Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad nesaugu duoti medaus  kūdikiams iki 1 metų amžiaus, kadangi neperdirbtame meduje galima rasti Clostridium botulinum bakterijų sporų, galinčių sukelti botulizmą (retą nervų sistemos ligą, galinčią sukelti sunkų paralyžių) (12). Šios bakterijos yra ypač pavojingos kūdikiams iki 1 metų, nes pastarųjų vaikų virškinimo sistema dar nėra galutinai susiformavusi ir nėra pajėgi adekvačiai susidoroti su Clostridium botulinum bakterijų sporomis (13). Tarp vyresnių vaikų ir suaugusiųjų botulizmo pasireiškimas yra labai retas.
Ar medus pasižymi nepageidaujamu poveikiu?
Kaip ir kieviena maistinė medžiaga medus turi neigiamų savybių, kurios pasireiškia, vartojant nesaikingus medaus kiekius. Vienas iš pagrindinių dalykų, kurį reikėtų prisiminti vartojant medų yra tai, kad medus gali ženkliai padidinti gliukozės kiekį kraujyje, ypač asmenims, sergantiems cukriniu diabetu (11). Kadangi medus turi daugiau kalorijų nei cukrus, neatsakingas medaus vartojimas gali paskatinti svorio prieaugį. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad per didelis tiek medaus, tiek cukraus kiekis gali sukelti dantų problemas (11) bei nepamiršti, kad medus yra vienas iš dažniausių botulizmo užsikrėtimo šaltinių (12).

Medaus vartojimas

Sveikiems žmonėms rekomenduojama suvartoti ne daugiau 10–12 g (~1 arbatinis šaukštelis) medaus per dieną (14), tačiau reikėtų nepamiršti kiekvienam individualiai atsižvelgti į kasdienį papildomą cukraus kiekį, gaunamą su kitais maisto produktais, turimas gretutines patologijas ir pagal tai reguliuoti suvartojamų cukrų kiekį. Nors cukriniu diabetu sergantiems asmenims reikia itin atsakingai vartoti medų dėl jame eanačių kalorijų ir galėjimo greitai padidinti gliukozės kiekį kraujyje, vienas turkų atliktas tyrimas parodė, kad II tipo cukriniu diabetu sergančių žmonių, keturis mėnesius kasdien vartojusių ~5–25 g medaus per dieną, glikozilinto hemoglobino (rodiklio, parodančio vidutinę gliukozės koncentraciją kraujyje per paskutinius 2–3 mėnesius) kiekis kraujyje reikšmingai sumažėjo, kas rodo gerą cukrinio diabeto kontrolę (15). Priešingai – tiriamųjų, vartojusių didesnį dienos medaus kiekį, glikozilinto hemoglobino kiekis kraujyje padidėjo. Visgi, šiame tyrime buvo nagrinėta maža 64 tiriamųjų grupė, todėl norint patikimai patvirtinti šiuos rezultatus, reikėtų atlikti papildomų tyrimų.

Žinutė į namus

Taigi, visapusiška medaus nauda žmogaus organizmui yra neabejotina. Visgi, perteklinis medaus, kaip ir visų kitų maistinių medžiagų, vartojimas gali turėti neigiamos įtakos mūsų sveikatai. „Kas per daug – tas nesveika“ – nors ir senas, tačiau teisingas posakis, kurio kiekvienam vertėtų nepamiršti, siekiant užtikrinti subalansuotą ir sveiką mitybą.

Literatūros sąrašas

1.  About Honey - Honeybee Centre. 2013. Available from: https://honeybee.worldsecuresystems.com/learn-about-honey
2. Honey Crystallization: A Natural Process. 2021. Available from: https://www.intertek.com/blog/2021-04-20-honey-crystallization/
3. Medaus nauda žmogaus organizmui buvo žinoma dar Egipte. BROLIŲ MEDUS. 2018. Available from: https://broliumedus.lt/medaus-nauda-zmogaus-organizmui/
4. Honey color - what does it mean? MyBeeLine. 2017. Available from: https://www.mybeeline.co/en/p/mybeeline-honey-color-what-does-it-mean
5. The Top 6 Raw Honey Benefits: Fights Infection, Heals Wounds, and More. Healthline. 2015. Available from: https://www.healthline.com/health/food-nutrition/top-raw-honey-benefits
6. 10 Surprising Health Benefits of Honey. Healthline. 2018. Available from: https://www.healthline.com/nutrition/10-benefits-of-honey
7. Ahmed S, Sulaiman SA, Baig AA, Ibrahim M, Liaqat S, Fatima S, et al. Honey as a Potential Natural Antioxidant Medicine: An Insight into Its Molecular Mechanisms of Action. Oxid Med Cell Longev. 2018 ;2018:8367846.
8. Honey: Benefits, uses, and properties. 2021. Available from: https://www.medicalnewstoday.com/articles/264667
9. Honey: its antibacterial action in the treatment of gastroenteritis. Glimpse Dhaka Bangladesh. 1985;7(6):1, 8.
10. Ottermann B. The health benefits of honey. Health24. 2013. Available from: https://www.news24.com/health24/natural/natural-living/the-health-benefits-of-honey-20130523
11. Honey vs. sugar: Differences, benefits, and disadvantages. 2017. Available from: https://www.medicalnewstoday.com/articles/317728
12. Botulism and Honey: Infant and Adult Botulism. Healthline. 2020. Available from: https://www.healthline.com/health/botulism-honey
13. What Are the Medicinal Uses of Honey? MedicineNet. 2021. Available from: https://www.medicinenet.com/what_are_the_medicinal_uses_of_honey/article.htm
14. How much honey daily is recommended to take? MAES HONEY. 2020. Available from: https://www.maeshoney.com/en/honey-daily/
15. Is Honey Good for You If You Have Type 2 Diabetes? 2020. Available from: https://www.webmd.com/diabetes/honey-diabete